Foto daryta GiN (mano brolio - Gedimino Navicko)2002 metai Klaipėdoje buvo paskelbti jubiliejiniais. Jubiliejinių metų programa buvo pavadinta labai simboliškai – “Miestas, kuriame aš noriu gyventi”. Ir tai ne atsitiktinai, nes pagal sociologinių tyrimų duomenis net 92 proc. uostamiesčio gyventojų didžiavosi tuo, kad yra klaipėdiečiai. Nė vienas kitas Lietuvos miestas negalėjo pasigirti tokiu rodikliu.
Visi jubiliejinių metų renginiai buvo susieti su miesto praeitimi, dabartimi ir ateitimi. Viena iš akcijų, kuri buvo tarsi dovana miestui ir miestiečiams, kurie šventė Klaipėdos 800 jubiliejų, vadinosi “Klaipėda po 50 metų”. Klaipėdos abiturientai mintimis nusikėlė į ateitį ir pabandė atspėti, kaip gimtasis miestas atrodys po 50 metų. Daugiau kaip 200 Klaipėdos moksleivių pareiškė norą tapti ateities pranašais. Jų rašiniai buvo sudėti į nerūdijančią kapsulę, liepos 10 d. užkasti Laikrodžių muziejaus kiemelyje ir ten bus saugomi penkiasdešimt metų. 2052 metų vasarą turėtų įvykti antroji šios akcijos dalis – rašiniai perskaityti, išanalizuoti, o jų autoriai, jau garbaus amžiaus piliečiai, arba jų palikuonys pakviesti į specialią ceremoniją, kurioje būtų apdovanoti geriausi ateities pranašai.
Tada ir aš buvau šaunus :) abiturientas, ir dalyvavau akcijoje "Klaipėda po 50 metų".
Mano spėjimas buvo trumpas, bet pretenzingas:
“Klaipėda turės didelius ledo rūmus ir stiprią ledo ritulio komandą” (Vytautas Navickas, Vytauto Didžiojo gimnazija 2002 metai).
Mano gero draugo Sauliaus spėjimas tada buvo toks:
"Klaipėdoje sustiprės savivalda, daugiau lėšų bus skiriama miesto tvarkymui. 80 proc. gyventojų turės aukštąjį išsilavinimą. “Pavyks išspręsti vieną didžiausių socialinių problemų - sustabdyti narkomaniją” (Saulius Bartninkas, Vytauto Didžiojo gimnazija 2002 metai).
Labai noriu tikėti, jog 2052 metų vasarą aš su Sauliumi galėsime dalyvauti geriausių Klaipėdos pranašų apdovanojimuose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą